Rosana | 2010 03 31

Sveikos mamytės, taip seniai jau nesimatėme…. Daugelio iš Jūsų labai pasiilgau . Galvodama ko palinkėti Jums šv. Velykų proga, nutariau parašyti laiškelį.
Visą šią savaitę daug mąstau (nieko kito daugiau ir neveikiu:-) apie tai, kas aš esu (eilinį kartą , ko aš noriu ir koks mano gyvenimo tikslas . Žodžiu esu nepatenkinta savimi, savo įstrigimu motinystėje. Taip pavydžiu toms mamoms, kurios sugeba “susitvarkyti” savo gyvenimą, pvz.- vaiką išleisti į darželį, o aš nesugebu. Kažkokia ištižusi bevalė. Atrodo eičiau į darbą kaip visi normalūs žmonės, gaučiau atlyginimąąąąą. Ir mastyti per daug laiko neliktų apie gyvenimo prasmę. Taigi įstrigau ir jaučiuosi nelaiminga, tuščia. Atrodo neturiu net ką Jums palinkėti..:-(
Išsitraukiau savo dienoraštį, rašytą 2000 metais, kai dar nepažinojau savo žmogaus. Ir ką Jūs manot. Išsigandau. 2000 metais rašydama, aš klausiau savęs to paties – “ko aš noriu šiame gyvenime”.. Tiesą sakant išgąsdino atsakymai į šį klausimą:
“1.Sutikti gyvenimo draugą.
2.Sukurti šeimą.
3.Įsikurti jaukiame namelyje
4.Pagimdyti 3 nuostabius vaikučius.
5. Užsiimti įdomia papildoma veikla (mokytis, knygas skaityti…)
GYVENIMO TIKSLAS- BŪTI PAČIA GERIAUSIA ŽMONA IR MAMA. NIEKO LABIAU UŽ TAI NENORIU.
AŠ NORIU SAVE INVESTUOTI TIK Į ŠEIMĄ.”
O dabar patys baisiausi mano pasakyti žodžiai:
“Noriu būti gera namų šeimininke”!
ir pabaigoje:
‘Kaip yra gera pripažinti tai, ko iš tiesų noriu”.
Išsigandau…..nes viskas išsipildė. Esu laimės kūdikis . Praėjus 9 metams, mes kartu su vyru auginame tris vaikus:-) (tiesa – ne visada nuostabius) ir aš šiandien esu namų šeimininkė (ne pati geriausia). Nesuvokiu tik kaip aš, būdama netekėjusi mergina, dirbdama atsakingą darbą, galėjau svaisčioti apie norą būti namų šeimininke. Juk aš nežinojau su kuo tai valgoma (neplauta galva, chalatas, nenoras kur nors eiti…).
Taigi Mūsų svajonės pildosi . Kodėl jų neparašius iš naujo – šių šv. Velykų proga. Tiesiog šiaip, kad nesijaustume įstrigusios .
Taigi  šių velykų proga, noriu sau ir Tau brangioji palinkėti būti nuoširdžiai kaip vaikutis ir tiesiai šviesiai rėžti sau ir Dangui, kas man nepatinka, ko aš noriu, apie ką svajoju.  Nenustokime viltis Dievu – Jis atsako, tikrai tai žinau . Linkiu savo širdyje švęsti šias VELYKAS ir patirti prisikėlimą savo viduje!

Category: Skaitiniai | Nėra komentarų »
Žymos:

Rosana | 2010 03 30

Gražios mintys iš „Mano puodelis arbatos“
Danielle Bean

“Kartais visą dieną nesibaigiantys darbai atrodo tokie nereikšmingi, bet aš žinau, kad tai, ką veikiu, be galo svarbu mažyčiams žmogučiams, kurie man brangiausi“.

„Vaikai atima beveik visą laiką ir jėgas. Jie man nuolat meta iššūkį, kad būčiau geresnė, kantresnė, dosnesnė, ir už tai atsilygina nesąlygiška meile“.

„Džiaugsmas, kurį šeimai teikia vaikai, yra neišmatuojamas. Didėjant šeimai, didėja ir mūsų širdys“.

„Motinystė labiau nei kuri kita gyvenimiška patirtis mane išmokė, kad niekas gyvenime netrunka amžinai.Išmėginimai praeina taip pat, kaip ir gražios motinystės akimirkos“

„Užsimerkiu ir traukiu saldų švelnių, papurusių plaukučių kvapą. Juk tai netruks amžinai. Kūdikiai tikrai užauga“.

„Nenustygstančių vaikų pulkas yra gyvas, alsuojantis, veikiantis nuostabios Dievo meilės, Jo kūrybos grožio ir gerumo stebuklo liudytojas“.

„Atsakomybė už vaikus verčia atsikratyti savanaudiškumo ir materialinių gėrybių troškimo“.

„Motinystė VISADA yra NEPAKEIČIAMA, nuo seno gerbiama profesija. Man garbė, kad ją įgijau“.

„Vaikai prasiskina kelią į mūsų pasaulį taip, kaip į mūsų lovą, priversdami juos ten sutalpinti ir taip mokydami mus kilniaširdiškumo“.

„Ta nuostaba, kurią mums suteikia vaikai, gali būti puiki dovana. Jie kviečia mus tyrinėti pasaulius, į kuriuos patys niekuomet neįžengtume“.

„Priimti Dievo valią kartais reiškia keltis vidurnaktį ir nuraminti košmarus sapnuojantį vaiką arba paduoti jam vandens“.

Category: Skaitiniai | Nėra komentarų »
Žymos:

Rosana | 2010 03 29

Kūdikių maistas ant
suknelės, makaronų tešla plaukuose….
Tai pasižymėjimo ženklai,
kuriuos nešioja visos mylinčios mamos.
Nešiok juos oriai.
Kristina Haris

Kai manei, kad nematau, pastebėjau,
kaip pakabinai mano pirmąjį piešinį
ant šaldytuvo, ir iš karto panorau
nupiešti dar vieną.
Mary Rita Schilke Korzan

Kai manydavai, kad nesuprantu,
aš iš tiesų jutau, kad tau rūpiu,
ir panorau tapti pačiu geriausiu
žmogumi.
Mary Rita Schilke Korzan

Kai manei, kad nematau, išgirdau
tave meldžiantis ir supratau,
kad yra Dievas, su kuriuo visuomet
galiu kalbėtis, ir išmokau Juo pasitikėti.
Mary Rita Schilke Korzan

Mama tuo pačiu metu gali skalbti,
sudarinėti pirkinių sąrašą,
aiškinti šimto metų karo priežastis,
sumaišyti tobulai žalią spalvą,
ieškoti dingusio šokių batelio,
šluostyti permirkusį šunį ir
kalbėtis su kunigu.
Daniele Been

Mano mama savo gyvenime
turėjo daug problemų.
Dažniausiai tai būdavau aš.
Dajana Briskou

Mama- kaip prisuktas rūpesčių
mechanizmas be mygtuko išjungti.
Ben Braun

Ar žinai, kad gimiau todėl,
jog norėjau būti su mama?
Klaudija Martinez

Motina niekada nebūna vargšė,
negraži ar sena. Jos meilė vaikams –
pats didžiausias turtas.

M.Meterlinkas

Category: Skaitiniai | Nėra komentarų »
Žymos:

Rosana | 2010 03 27

BRANGI MAMA, TU ESI STEBUKLAS!
Šios mintys skirtos tau:
„…augindama daug vaikų esu ramesnė ir laimingesnė negu tada, kai auginau tik du. Atminkite: Dievas nekviečia stipriųjų, Jis sustiprina pakviestuosius“.

„Neprivalote visko mokėti ir jaustis galinčios užauginti būrį vaikų. Jei Dievas kvies jus turėti didelę šeimą, Jis jums padės ir užauginti…vaiką po vaiko“.

„Betgi kodėl moterys taip atkakliai kankina save manydamos, kad visos pasaulio motinos yra tobulos, tik ne jos?“

„Visos mamos kartais netenka kantrybės ir pakelia balsą, būna, kad ir nepelnytai. Viliuosi, kad nerimaujančios mamos supras, jog kantrybės netekimas ir pykčio protrūkis nereiškia, kad esate bloga motina. Atsiprašykite, melskitės stiprybės kitą kartą reaguoti meilingiau ir grįžkite lupti bulvių.“

„Ar mūsų šeima pasirengusi turėti dar vieną vaiką? Dievas į šį klausimą seniai atsakė. Jis pasakė TAIP“.

„Vadinasi, kai svyla pietūs, šuo vaikosi nuogą mažylį, vyresnieji vaikai pradeda spjaudytis, o vyras visoje šitoje erzelynėje sėdi įnikęs į gerą knygą, turime jo paprašyti: Gal gali pagauti Džonį ir apmauti jam sauskelnes?“.

„…mane šiek tiek erzina mintis, jog vyras nori, kad kaskart, kai jis padeda nešvarią stiklinę į kriauklę, jo garbei „užgrotų orkestras“.

„Kaip daugelis daugiavaikių motinų, kartais jaučiuosi lyg būčiau iš keistuolių teatro. Žmonės aikčioja ir šnabždasi. Rodo pirštais ir skaičiuoja vaikus. Taip nutinka visur – parduotuvėje, pas gydytoją, kartais net bažnyčioje.“

„Tapusi motina, ypač pasilikusi su vaikais namuose, greitai supratau, kad vis dėlto aš – ne svarbiausia. Tiesą sakant – visai nesvarbi. Svarbiausia buvo vaikai.“

Category: Skaitiniai | Nėra komentarų »
Žymos: