Idėja mergaičių šventei :-). Dukrytės gimtadienis – PRINCESIŲ PUOTA
Rosana | 2010 05 10
Princų ir princesių puota
Šventės akcentas- rožinė spalva.
Dekoracijos: rožinės:
Staltiesės ant visų stalų- papuoštos pirktinėmis (”Ysku”-apie 3 lt.) rožinėmis plastikinėmis gylytėmis. “Princeses” (papuoštas barbes ) įdėjome į gėlių puokštes. Padarėme vėliavėles iš (Maksimoje) pirktų servetėlių su princesėmis. Ilgos rožinės lazdelės-vytelės (vėliavėlių kotai), pirktos “Ysku”.
Balionai- rožiniai, alyviniai.
Rebeka turėjo karūną ir nuostabią suknytę, bet iš jaudulio jos nesirengė (verkė). Mes ir nevertėme puoštis (tada jai buvo 4 metai).
Žaidimai:
1. Pagalba Pelenei (Rebekai)- surinkti išbarstytas šiukšles po visus namus (lauką). Šiukšlės buvo „saldžios“- servetėlių viduje buvo keletas saldainiukų. Laimėtojas (daugiausiai surinko “šiukšlių”) – apdovanotas priziuku 
. Visiems darbštiems vaikams atiteko ryšulėliai su saldainiukais- “šiukšlėmis” .
2. Konkursas- ant popierinių vienkartinių lėkščių piešti princesę ar princą. Viena ranka lėkštę padėti ant galvos, o kita ranka piešti. Negalima pasižiūrėti. Šita užduotis buvo tėveliams ir vyresniems vaikams. Rebekutė išrinko gražiausiai nupieštą princą ir princesę. Apdovanojimai .
3. Surasti paslėptus indelius. “Limpopo” pripirkau nupigintų indelių. Juos paslėpiau po visus namus. Vaikučiams reikėjo juos surasti. Kas indelių surado daugiausia laimėjo priziuką. Rasti daikteliai liko vaikučiams kaip dovana.
4. Balionų lenktynės: Su šiaudeliu (maži vaikai gali paprastai) kuo toliau nupūsti savo balioną. Laimi tas vaikutis, kurio balionas pirmasis kerta finišo liniją .
Maistas: visus saldumynus puošiau su rožiniais pabarstukais pirktais “Maksimoje”.
IDĖJA GIMTADIENIUI:-)
Rosana | 2010 05 06
Pasidalinsiu idėja kaip šventėme Samueliuko “Piratų šventę” 
Piratų gimtadienis
Apranga- dryžuotos palaidinės, skarelės, randai, barzdos, auskarai
Balionai su kaukolėmis, juodi šiaudeliai, staltiesė- piratų žemėlapis.
Svečių sąrašas
• ……………………………………
• ……………………………………….
• ………………………………….
• ………………………………….
• …………………………………..
Viso: ….suaugusiu, …vaikų
Nupirkti svečiams lauknešėlių- (vatos saldžios
Lipdukų su piratais)
Žaidimai:
1.Suaugusiems (užduotis poroje) – patrankos šaudmenys
Į dubenėlį įpilti saldainių žirniukų- reikia iš vieno į kitą dubenėlį perdėti žirniukus su kinietiškomis lazdelėmis. laimi greičiausia pora
2.Siūlų rinkimas- reikia išvalyti laivo denį-dviejų skirtingų siūlų kamuolėlius sukarpyti, išmėtyti po namus- vyrai renka mėlynus, moterys ružavus- laimi, kurie suriša ilgesnę siūlų giją.
2.Vaikams -Piratų virvė
Ant virvės prikabinti įvairių siurprizų. Užrištomis akimis vaikas eina išsirinkti dovanėlės.
3.Bendra viktorina komandomis- šeimomis
Piratų viktorina
1.Kompasas piratams padėdavo orentuotis jūroje.Kompaso rodyklė visada rodo:
1. pietus
2. šiaurę
3. rytus
4. vakarus
2.Ar toli nuplaukė, piratai spręsdavo pagal:
1. vėjo kryptį
2. dangaus spalvą
3. saulės padėtį
4. jūros bangas
3. Laivo burėmis galima buvo:
1. pasislėpti nuo saulės kaitros
2. keisti laivo plaukimo kryptį
3. keisti laivo plaukimo greitį
4. keisti plaukimo greitį ir kryptį
SKRYNIA
Ruta | 2010 04 23
Kiekviena iš mūsų kažką paveldėjome – kas gražią nosies formą, kas garbanotus plaukus, žydras akis ar gražią taliją. Galime sakyti, kai kurioms iš mūsų dar labiau pasisekė – jos palikimo gavo prabangią komodą ar daugelį metų kauptą knygų biblioteką, giminės papuošalų dėželę ar netgi dviejų galų trobą.
Paveldėtoja esu ir aš. Jeigu atvirai – turtinga. Paveldėtoja žemaitiškų vasarų, suguldytų į didelę prisiminimų skrynią. Man patinka atvėrus jos dangtį paslapčia išsitraukti dienas, praleistas pas močiutę.
Viena iš brangenybių – palėpė. Norint į ją patekti reikėjo tik pasukti didžiulį metalinį raktą, kuris dieną ir naktį gyveno spynoje. Bėda ta, kad savavališkai lipti „ant aukšto“ buvo griežtai draudžiama. Bet…. kartais paslapčia ir su baime aš pasukdavau raktą ir nekvėpuodama užkopdavau išdavikiškai girgždančiais laiptais į praeities šalį. Tiesą sakant, nieko ypatinga “ant to aukšto“ nebūdavo, tik daug dulkių, drožlių kvapo ir jose paskendusių be galo senų daiktų: mamos sąsiuvinių, knygų, paltų, lėlių…… Norėdavau tik vieno – kad manęs kuo ilgiau niekas nepasigestų ir neieškotų.Galėjau dienų dienas ten sėdėti ir vartyti geltonus knygų lapus.
Man smagu prisiminti, kaip su močiutė (ji gyva) skubėdavome per lietų su dideliais senoviškais skėčiais (kokie jie gražūs) į jos darbą. O dirbo močiutė saldainių parduotuvės valytoja. Įsivaizduojate, saldainių! Mano mama visada nerimaudavo, kad grįžusi po atostogų neįtilpsiu į uniformą. Saldumynų man tikrai netrūko, bet smagiausia būdavo sėdėti ant didelių svarstyklių ir stebėti žmones. Dažnai į parduotuvę užklysdavo murzinų, susivėlusių vaikų. Jie prašinėdavo saldainių. Taip širdį sopėjo dėl tų vaikučių, galvodavau: parsivesčiau juos namo, išprausčiau, sušukuočiau, gražiai aprengčiau.
